Pasiekę norimą rezultatą, kartelę keliame aukščiau

Prieš penkerius metus Žydrė Čepanauskienė sulaukė kvietimo tapti „Kėdainių konservų fabriko“, priklausančio „Vikonda grupei“, Kokybės vadove. Pagrindinė jai iškelta užduotis buvo padėti fabrikui gauti BRCGS maisto saugos ir kokybės sertifikatą, kurio reikalavo verslo klientai. Tą reikėjo padaryti per trumpą laiką.

„Buvo nemenkas iššūkis, bet pasakiau sau, kad galiu,“ – prisiminė specialistė.

Netrukus BRCGS sertifikatą gavo fabriko dalis, gaminanti majonezą, kečupą ir padažus, o po dvejų metų ir kita – konservuojanti daržoves ir pietų patiekalus.

Ž. Čepanauskienės darbo patirtis kokybės srityje įspūdinga – jau daugiau nei dvidešimt metų. Jai labai patinka šis darbas, apie jį pasakoja su dideliu malonumu ir aistra. Pasiekusi vienus tikslus, ji nenurimsta: kelia naujus. Pasaulinės kokybės dienos, kuri visame pasaulyje šiemet minima lapkričio 9-ąją, proga su „Kėdainių konservų fabriko“ Kokybės vadove kalbame apie tai, ką jai reiškia kokybės sąvoka, kuo svarbus įmonei BRCGS sertifikatas bei maisto saugos ir kokybės kultūra, koks malonumas dalintis savo patirtimi su jaunais kolegomis, stebėti darbuotojų tobulėjimą.

– Kas jums pačiai yra kokybė?

– Kokybė tai nėra savaime suprantamas dalykas. Jos apibrėžimų yra įvairių, o man artimiausias yra tas, kuris sako, kad kokybė nėra atsitiktinumas, tai pastangų, patirties, kryptingo darbo rezultatas. Tai ne tik Kokybės skyriaus darbas, tai visų įmonės darbuotojų indėlis. Kad dirbtume kokybiškai, reikia suformuoti teisingus įpročius. Taip, mūsų Kokybės skyrius daugiausiai dalyvauja kokybės sistemos kūrime ir priežiūroje, bet vienas skyrius visko nepadarys. Galime užduoti toną, pasakyti, kaip norėtume, kaip reikėtų, kaip būtų teisinga, bet viską daro kiti įmonės darbuotojai.

– Kaip atrodo jūsų skyriaus darbas?

– Kokybės skyriuje yra penki žmonės, dalis jų dirba laboratorijoje. Joje dirbančių funkcijos yra vienos, o maisto saugos ir kokybės specialistų – kitos. Laboratorijoje darbas yra gana aiškus, standartinis, gal kiek monotoniškas. Yra patvirtinti tyrimo metodai, kasdien atliekame tuos pačius tyrimus, ragaujame ir vertiname kiekvieną pagamintą produkto partiją ir taip kontroliuojame kokybę. O maisto saugos ir kokybės specialistų darbas man atrodo labai įdomus, labai kūrybiškas, nemonotoniškas, gali realizuoti daug savo idėjų, minčių. Reikia įgyvendinti reikalavimus, o kaip tai padaryti – jau tavo fantazijos reikalas. Aišku, riboja teisės aktai, taisyklės, bet norėdamas pasiekti, ko nori ir reikia, gali tai padaryti įvairiais būdais. Mūsų tikslas, kad kokybės sistema veiktų, nuolat gerėtų. Yra reguliarių darbų: fabrike turime labai platų žaliavų spektrą – apie penkis šimtus skirtingų. Kiekviena jų turi praeiti Kokybės skyriaus patikrą, reikia įsitikinti, kad žaliava ar pakuotė atitinka mūsų reikalavimus. Privalai patikrinti daug dokumentų – čia puiki bazė tobulėti jauniems specialistams.

Yra žaliavų, kurioms skiriame daugiau dėmesio nei kitoms, pavyzdžiui, šviežioms daržovėms ir mėsai, šaldytoms uogoms ir grybams.

Tikriname kiekvieną siuntą. Kita mūsų veiklos dalis yra mūsų pagamintos produkcijos ženklinimas: informacija apie produkto sudėtį, vartojimo, laikymo sąlygas. Taip pat kontroliuojame gamybos procesą, ar darbuotojai teisingai ir laiku pildo įrašus. Labai svarbi sritis – nusiskundimų iš rinkos analizavimas. Atliekame inspekcijas: apžiūrime gamybos aplinką, švarą, tvarką, darbuotojų higieną, įrengimų ir patalpų būklę. Įmonėje yra ir kokybės vadybos specialistė, kuri atsakinga už BRCGS dokumentų valdymą, socialinio atsakingumo ir etikos vystymą, rūpinasi kitų vadybos sistemų integravimu į BRCGS. Labai daug įvairios veiklos.

Mes nenorime būti tais, kurie pasako tik kas negerai. Stengiamės kiekvienam darbuotojui paaiškinti, kodėl lauko duris reikia uždaryti, kodėl peilio negalime palikti ne vietoje, kodėl vienas ar kitas įrašas dokumentuose yra labai svarbus. Skatiname sąmoningumą, tariamės. Nenorime, kad žmonės darytų, nes kokybės specialistė liepė. Norime, kad jie aiškiai suvoktų, kad kokybiškai dirbti yra naudinga. Bandome pateikti per tai, kas darbuotojams artima. Pavyzdžiui, kalbėdami apie alergenus klausiame, ar jų rate nėra alergiškų žmonių. Paprastai ir būna, siūlome atkreipti dėmesį su kiek problemų jie susiduria ir jei nesversite žaliavų, turinčių alergenų, atskirai, sumaišysite, gali nukentėti vartotojas. Bendraujame draugiškai.

Atliekame vidaus auditus, audituojame ir savo tiekėjus – tuos, kurie nėra sertifikuoti. Važiuojame, kad įsitikintume, kad jie mums tinka. Taip pat ir mus audituoja iš šalies: klientai, sertifikatus išduodančios įstaigos, kontrolės institucijos. Daug skirtingo ir įdomaus darbo.

– Didžiausias jūsų pasiekimas – prieš ketverius metus „Kėdainių konservų fabrikui“ suteiktas BRCGS sertifikatas. Kuo jis svarbus įmonei?

– Šis sertifikatas garantuoja, kad įmonėje yra aiški tvarka, kuri užtikrina produktų saugą ir kokybę. Tai ir sistemos sukūrimas, įvairių rizikų įvertinimas, taisyklių aprašymas, kai visi viduje susitariame, kaip dirbame, laikomės taisyklių ir nuolat pasitikriname, ar laikomės to, ką susitarėme. Tada aišku, kas ir kaip daro, kas už ką yra atsakingas. Galima viską atsekti. Priverčia pasitempti. Šie standartai kas penkerius metus atsinaujina, kiekvienoje versijoje – vis naujau, vis daugiau, vis griežčiau. Nori nenori turi augti, neleidžia tau likti tame pačiame lygmenyje. Per dvidešimt metų, kuriuos dirbu kokybės srityje, matau, kaip keičiasi standartų reikalavimai.

Atsimenu pirmą standarto versiją, su kuria susidūriau, tuomet ji buvo šeštoji. Dabar – devinta. Matau, kiek per tą laiką viskas pasikeitė. Vis daugiau kalbama apie maisto saugos ir kokybės kultūrą, tvarumą, maisto švaistymą. Teisės aktai yra ir keliolikos metų senumo, o kokybės standartai reaguoja į rinkos pokyčius, analizuoja problemas ir tas vietas tikrina. Su jais stiprėjame ir mes kaip įmonė.

– Galbūt tai skatina ir tiekėjus siekti kokybės standartų?

– Taip, be abejo. Mūsų prioritetas – sertifikuotos įmonės. Jei perki iš sertifikato neturinčio tiekėjo, privalai jį pamatyti, jį audituoti. Negali pirkti iš bet ko, turi pakankamai apie jį žinoti.

Anksčiau BRCGS sertifikato tik užsienio rinkos reikalavo. Skandinavai be sertifikato net į derybas nesileisdavo. Jau keleri metai, kai ir Lietuvoje prekybos tinklai kelia reikalavimą turėti sertifikatą. Klientas yra tikras, kad jei turi šį sertifikatą, tai turi ir sistemą, tave tikrina iš šalies nepriklausomi auditoriai. Klientui nereikia pačiam važiuoti, jis žino, kad esi patikimas, valdai procesus, užtikrini kokybę.

Kaip ir minėjau, kokybė nėra savaime suprantamas dalykas. Jei būtų lengva gauti kokybės sertifikatą, tai visos įmonės jį turėtų. O kodėl neturi? Nes ne visos yra pakankamai geros. Vadinasi, jei tu turi – esi geresnis už kitus. Darai daugiau, geriau.

– Kas jus darbe labiausiai džiugina?

Kai matai, kad įmonė šiandien daro geriau nei vakar, matai pažangą. Ypatingai, kai tai susiję su gamyba. Norėjai, kad būtų švariau, teisingiau organizuojami procesai ar daugiau dėmesio skiriama atitinkamai veiklai, tai dabar jau taip ir yra, vadinasi susiformavo įprotis – tas labai džiugina. Kai pasieki rezultatą, norisi kartelę kelti dar aukščiau.

– Koks jūsų didžiausias noras?

– Mums labai svarbi maisto saugos ir kokybės kultūra. Tai bendros vertybės, įsitikinimai, požiūris į maisto saugą ir kokybę. Mūsų skyrius dirba darbo valandomis, gamyba – visą parą. Norime užauginti tokį požiūrį, kad ir naktį, kai mūsų nėra, kolegos dirbtų lygiai taip pat gerai, teisingai, pagal visas taisykles ir procedūras. Tam skiriame pagrindinį dėmesį.

Kai važiuoju į įvairius mokymus, girdžiu, kad organizacijos, kurios analizuoja maisto saugos rizikas, nesėkmes, pretenzijas, priežastis, teigia, kad apie 30 proc. visų problemų įmonėse yra dėl maisto saugos kultūros trūkumo. Todėl mūsų prioritetas – kelti maisto saugos ir kultūros lygį, darbuotojų sąmoningumą, kad visi, nuo aukščiausio vadovo iki žemiausio lygio darbuotojo, suprastų sistemos naudą ir savo atsakomybę.

Labai džiaugiuosi savo jaunomis maisto saugos ir kokybės specialistėmis, su kuriomis mielai dalinuosi žiniomis ir patirtimi, norisi suteikti joms galimybę kelti savo kompetencijas. Labai motyvuotos, šauni komanda.

– O pati pirkdama produktus vertinate jų kokybę?

– Ieškodama produktų savo virtuvei  skaitau jų sudėtis, esu atsirinkusi mėgstamus. Man svarbu, ką valgo mano šeima, mano vaikai. Esu lietuviškos produkcijos gerbėja, remiu lietuviškas įmones. Beje, didžiausios jų paprastai yra sertifikuotos. Nesu gurmanė, neieškau nuolat naujienų, esu atsirinkusi tai, ką valgo mano šeima.

 

Iš „Kėdainių konservų“ produktų mėgstamiausi yra agurkai, marinuoti su ąžuolo lapais. Taip pat man skanios fabrike pagamintos uogienės. Anksčiau jas veždavau iš mamos, dabar dažnai ant stalo puikuojasi „Kėdainių konservų“ uogienės, ypač mėgstu aviečių. Šiltuoju metų sezonu šaltibarščių neįsivaizduoju be marinuotų burokėlių obuolių sultyse. Ką atradau pradėjusi čia dirbti, tai pomidorų padažus. Anksčiau gal tik retkarčiais naudojau kečupą prie šašlyko, o dabar mano virtuvėje nuolat rasi pomidorų padažų. Patinka kietojo sūrio ir kitos užtepėlės. Mūsų namų šaldytuve visada rasi mano kolegų pagamintos produkcijos.

Kaip galėtume Jums padėti?
Nuotraukų galerija