Šventinis laikotarpis dažnai atneša ne tik džiaugsmingą laukimą, bet ir padidėjusį tempą, atsakomybes bei emocinę įtampą. Todėl sąmoningas dėmesys savijautai tampa itin svarbiu įgūdžiu. Būtent apie tai kalbėjome „Vikonda grupės“ vadovams skirtuose mokymuose, kuriuose aptarėme fizinio aktyvumo naudą ir praktinius streso valdymo metodus.

Fizinis aktyvumas – viena veiksmingiausių priemonių streso mažinimui

Mokymus vedęs profesorius dr. Arūnas Emeljanovas pabrėžė, kad judėjimas yra viena patikimiausių investicijų į emocinę ir fizinę sveikatą.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, suaugusiam žmogui reikėtų 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Net paprasti kasdieniai pasivaikščiojimai jau turi reikšmingą teigiamą poveikį savijautai: mažina įtampą, gerina nuotaiką ir dėmesio koncentraciją.

Profesorius taip pat priminė, kad pradėti judėti niekada nevėlu – svarbiausia tai daryti reguliariai ir palaipsniui, įtraukiant fizinį aktyvumą į kasdienį ritmą.

Emocinis intelektas ir perdegimo prevencija – mokymai apie psichologinę gerovę

Praktinę streso valdymo dalį mokymuose vedė mokymų trenerė dr. Roza Joffė-Luinienė. Ji priminė, koks svarbus dirbant su komanda yra emocinis intelektas, gebėjimas konstruktyviai valdyti stresą ir laiku atpažinti perdegimo ženklus. Dalyviai susipažino su paprastomis, bet veiksmingomis praktikomis: pavyzdžiui, gilus atsidusimas su garsu gali stebėtinai greitai sumažinti įtampą, o dėkingumo praktika padeda mažinti nerimą, ilgalaikį stresą ir nukreipti dėmesį nuo negatyvių minčių.

Šie mokymai priminė – rūpinimasis savimi, judėjimas ir emocinė higiena yra ne prabanga, o būtinybė bei geriausia investicija, padedanti išlikti energingiems, susitelkusiems ir emociškai atspariems tiek darbe, tiek už jo ribų.