„Kėdainių konservų fabrikas“ nuo šiol pirks specialiai įmonei užaugintus burokėlius

Koncernui „Vikonda“ priklausantis „Kėdainių konservų fabrikas“ aktyviai plečia savo veiklos kryptis, ieško naujų partnerių bei tęsia pradėtus projektus. Vienas jų – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti itin vertingos daržovės – burokėlio – auginimo tyrimai. „Jie jau baigti ir pradedamas kitas etapas – daržovės auginimas stambiuose ūkiuose pagal tyrimo rekomendacijas” – džiaugiasi „Kėdainių konservų fabriko“ generalinis direktorius Skirmantas Nevidomskis.

Lietuviškas burokėlis – viena paklausiausių daržovių

Viena populiariausių daržovių Lietuvoje yra burokėlis. Jis vertinamas dėl skonio bei sveikatai naudingų savybių, ir, žinoma, tinka kone prie visų patiekalų, tiek marinuotas, tiek virtas ar konservuotas. Bet, kaip žinia, ši daržovė sezoninė, ir vartoti ją šviežią galima ribotą laiką. Tad žmonės atrado įvairių būdų, kaip burokėlį išlaikyti ir per žiemą, kol rudeniop vėl sulauks naujo derliaus. Marinavimas su actu ar konservavimas be jo – seniai žinomi ir populiarūs būdai. Sujungiant šiuolaikines technologijas ir tradicinius receptus galima gauti produktą, kuris ilgai išliks šviežias, tačiau išlaikys klasikinį skonį. Maisto pramonė nuolat keičiasi sekdama vartotojo poreikius ir naujas technologijas, nemažiau svarbus ir funkcionalumas – maistas, turintis papildomų savybių, kurios gali teigiamai veikti organizmą, ar praturtintas tam tikromis medžiagomis.

„Kėdainių konservų fabrikas“ visuomet teikė pirmenybę kokybei bei gaminiams iš kuo sveikesnių ir, žinoma, Lietuvoje auginamų produktų. Mūsų jau pelnytas ir nuolat augantis pirkėjų pasitikėjimas rodo, kad einame teisingu keliu, tad auginti skanesnius, sveikesnius ir kokybiškesnius burokėlius, kuriuos valant dar ir atliekų mažiau liktų, manau, didelis ir svarbus žingsnis“, – teigia S. Nevidomskis.

Verslas bendradarbiauja su mokslu

Babtuose įsikūrusiame Sodininkystės ir daržininkystės institute mokslininkai „Kėdainių konservų fabriko“ užsakymu tyrė 11 burokėlių veislių, augino jas savo teritorijoje, itin geroje, derlingoje ir puikiai tręšiamoje žemėje, bei stebėjo, kuri veislė, kuriuo laiku nurinkta, kuo tręšta bus kokybiškiausia, išsilaikys geriausiai, išsaugos vitaminus. Buvo tiriamos raudonųjų burokėlių ūkinės-biologinės savybės bei įvairių agrotechnikos elementų, trąšų įtaka bendrajam bei prekiniam derliui, fiziologiniams pažeidimams, fizikiniams rodikliams. Kaip pasakoja instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Pranas Viškelis, antroje tyrimų dalyje buvo vertinama vienuolikos veislių šakniavaisių cheminė sudėtis, fizikiniai-cheminiai rodikliai ir laikymasis. Šakniavaisių laikymasis buvo tiriamas optimaliomis sąlygomis, t. y. 1±1°C temperatūroje esant 95 proc. santykiniam drėgnumui, taip siekiant kuo ilgiau išlaikyti aukščiausią išaugintų burokėlių kokybę perdirbimui kontroliuojamos atmosferos saugyklose modeliuojant įvairią atmosferos sudėtį (7 skirtingos sudėties atmosferos). Taip pat buvo tirti ir šakniavaisiai, išauginti taikant skirtingas agrotechnines priemones, tręšiant skirtingos sudėties ir skirtingų tręšimo normų trąšomis. Burokėlių šakniavaisiai labai jautrūs boro trūkumui, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas trąšų su boru įtakai burokėlių cheminei sudėčiai, fizikiniams rodikliams bei išsilaikymui.

Ištyrus įvairių veislių raudonųjų burokėlių šakniavaisių cheminę sudėtį, skonį, tekstūrą, spalvos koordinates, kvėpavimo intensyvumą, įvertinus vidinę kokybę pagal įvairių balų vidurkį, tinkamiausi perdirbti turėtų būti keturių veislių burokėliai.

Vertinat – objektyvūs moksliniai duomenys

Burokėlių kokybei didžiausią įtaką turi genotipas, kitaip tariant – veislė. Jeigu jai būdingas ryškesnis žiedų išsidėstymas, tai agrotechnikos priemonės, dirva, klimato sąlygos nors ir turi įtakos, bet nepakeis to, kas genetiškai užprogramuota. Vienais metais žiedai gali būti ryškesni, kitais mažiau ryškūs, bet jie bus. Ir atvirkščiai: jeigu žieduotumas nebūdingas, jis bus neryškus, nors vienais metais žiedų bus daugiau, kitais mažiau. Prof. P. Viškelis sako, jog tyrimų rezultatai yra visiškai objektyvūs, tačiau kyla kitų problemų. „Labai sunku įvardinti, kuri veislė geriausia. Bet taip visur – kokia žmona geriausia, kokia mašina geriausia… Taip ir su burokėliais: visos veislės turi teisę egzistuoti ir jos egzistuoja. Viena geriausia tuo, kad šakniavaisiai neturi baltų / šviesių žiedų, kita turi daug betalainų, (labai tamsūs raudoni šakniavaisiai) trečia gausi cukraus, todėl burokėliai skanesni, ketvirta pasižymi tuo, kad ir išvirtas burokėlis lieka geros, tvirtos konsistencijos. Taigi, ieškant tinkamiausių perdirbti veislių, balais buvo vertinama daug rodiklių ir vedamas vidurkis. Kiekviena veislė turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių, tačiau mums pavyko išskirti tai, kas aktualiausia „Kėdainių konservų fabrikui“, ir pateikti jiems objektyvius įvertintus ir išanalizuotus duomenis“, – sako prof. P. Viškelis.

Na, o „Kėdainių konservų fabrikas“ jau pasamdė agronomę, kuri stebi net šešiuose Lietuvos ūkiuose auginamus burokėlius. Iš jų bus gaminama įmonės produkcija. Pirmas žingsnis buvo nustatyti dirvožemio savybes, nes nuo to priklauso derlingumas, burokėlių augimo savybės, galutinė žaliavos kokybė. Todėl, atlikus dirvožemio tyrimus bei remiantis LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto išvadomis, buvo parinktos tinkamiausios burokėlių trąšos. Tai padaryta siekiant aukščiausios žaliavos kokybės ir derlingumo.

„Ūkininkams palanku bendradarbiauti su „Kėdainių konservų fabriku“, nes prižiūrint įmonės samdytai specialistei, jie gali būti tikri ir dėl būsimo derliaus kiekio, ir dėl kokybės. Nes nuolat sekant burokėlių kokybę, dydį ir brandą, galima nustatyti, kuriuo metu burokėlius palanku rauti, pagal tai planuoti derliaus nurinkimą ir gamybą. Užauginus daug burokėlių, bus galima pamatuoti ne tik fizines ir chemines jų savybes, bet ir įvertinti atliekų kiekį. Šiuo metu sparčiai augant aplinkosaugos reikalavimams bei žmonių sąmoningumui, „Kėdainių konservų fabrikui“ naudoti mažiau atliekų turinčią žaliavą naudinga ne tik dėl finansinių, bet ir dėl ekologinių priežasčių. Taip pat, iš burokėlių pagaminus didesnį kiekį produkcijos, bus galima įvertinti ir galutinę žaliavos įtaką konservuotų, marinuotų ar virtų burokėlių skoniui, fiziniams, cheminiams rodikliams, išvaizdai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad burokėliai sunoksta panašiu metu, tačiau vienu metu pagaminti viso metams reikalingo kiekio fabrikas negali, todėl burokėlius reikės saugoti. Tam bus panaudotos tyrimo išvados, o burokėliai bus laikomi kuo palankesnėmis sąlygomis, kad jų kokybės, skonio, išvaizdos pakitimai būtų minimalūs“, – sako „Kėdainių konservų fabriko“ vadovas S. Nevidomskis.

„Kėdainių konservų fabrikas“ planuoja ir toliau bendradarbiauti su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais auginant žaliavas, parenkant ir tobulinant jų perdirbimo technologijas. Tikimės, jog ilgalaikis bendradarbiavimas leis dirbti dar artimiau, geriau suprantant vienas kito galimybes.